ANTON ČECHOV

Antonas Pavlovičius Čechovas (rus. Антон Павлович Чехов, 1860 m. sausio 29 d. Taganroge, Rusijoje – 1904 m. liepos 15 d. Badenveilere, vok. Badenweiler, Vokietija, palaidotas Maskvoje) – rusų prozininkas, rašęs apysakas, apsakymus, pjeses.


ANTON CECHOVDidžiausias gyvenimo džiaugsmas – jausti, kad esi reikalingas ir artimas žmonėms. A.Čechovas

 Dykas gyvenimas negali būti tyras. A.Čechovas

Gyvenimas kasdien darosi vis sudėtingesnis ir eina kažkur savaime, o žmonės - pastebimai kvailėja, ir vis daugiau jų lieka nuošalyje nuo gyvenimo. A.Čechovas

Kuo labiau žmogus protiškai ir doroviškai išlavėjęs, tuo jis laisvesnis, tuo daugiau pasitenkinimo teikia jam gyvenimas. A.Čechovas

Geram žmogui būna gėda net prieš šunį. A.Čechovas

Išauklėti žmonės gerbia kito žmogaus asmenybę, todėl visuomet esti atlaidūs, malonūs, mandagūs, sukalbami. Jie ne plepiai ir nelenda su savo atlapaširdiškumu, kai jų neklausia. A.Čechovas

Žmogaus geluonis baisesnis už gyvatės. A.Čechovas

Žmoguje viskas turi būti gražu: ir veidas, ir drabužiai, ir siela, ir mintys. A.Čechovas

Degtinė balta, bet dažo nosį raudonai ir juodina reputaciją. A.Čechovas

Džiaugsmas tai medis, ir kaip gaila, kad kiekvieno džiaugsmo šaknys tai liūdesys. A.Čechovas

Galvojam: valdant naujam carui, bus geriau, o po dviejų šimtų metų - dar geriau, ir niekas nesirūpina, kad tas geriau prasidėtų rytoj. A.Čechovas

Garbės negalima atimti, ją galima prarasti. A.Čechovas

Geras išsiauklėjimas – tai ne tai, kad pats neglamžysi staltiesės, o tai, kad nepastebėsi taip elgiantis kito. A.Čechovas

Gydytojo profesija – tai žygdarbis, ji reikalauja pasiaukojimo. A.Čechovas

Jei bijote vienatvės, neveskite. A.Čechovas

Jei nori turėti mažai laiko, nieko nedaryk. A.Čechovas

Kai myli, tokį turtą atskleidi savyje, tiek švelnumo, meilumo, net nesitiki, kad taip moki mylėti. A.Čechovas

Kiekvienas mūsų turi tiek sraigtų, ratų ir vožtuvų, kad negalime spręsti apie vienas kitą iš pirmo įspūdžio ar iš dviejų trijų išorinių požymių. A.Čechovas

Meilė parodo žmogui, koks jis turėtų būti. A.Čechovas

Meno kūrinys būtinai turi išreikšti kokią nors didžią mintį. Nuostabu tik tai, kas rimta. A.Čechovas

Mes įpratome gyventi viltimis, kad bus geras oras, derlius, malonus romanas, viltimis praturtėti arba gauti policmeisterio vietą, o štai vilčių pasidaryti protingesniam tarp žmonių aš nepastebėjau. A.Čechovas

Mirtis baisi, bet dar baisiau būtų suvokti, kad gyvensi amžinai ir niekada nemirsi. A.Čechovas

Moterys be vyrų draugijos vysta, o vyrai be moterų - kvailėja. A.Čechovas

Nenurimkite, nesileiskite užmigdomi! Kol jauni, stiprūs, žvalūs, nepaliaukite daryti gera. A.Čechovas

Nėra tokio pirmadienio, kuris neužleistų vietos antradieniui. A.Čechovas

Pasišventėliai reikalingi kaip saulė. Tai poetiškiausias ir optimistiškiausias visuomenės elementas, - jis žadina, guodžia, taurina. Jų asmuo - tai gyvas dokumentas, rodantis visuomenei, kad, be žmonių, kurie ginčijasi dėl optimizmo ir pesimizmo, iš nuobodulio rašo prastas apysakas, nereikalingus projektus ir pigias disertacijas, ištvirkauja neigdami gyvenimą ir meluoja dėl duonos kąsnio, yra dar kitokios prigimties žmonių, pajėgių atlikti žygdarbį, kupinų tikėjimo ir aiškiai suvokiančių tikslą. A.Čechovas

Skirtumas tarp vyro ir moters: sendama moteris vis labiau pasineria į bobiškus reikalus, o sendamas vyras vis labiau tolsta nuo bobiškų reikalų. A.Čechovas

Tikras rašytojas – tai tas pats, kas senovės pranašas: jis regi aiškiau negu paprasti žmonės. A.Čechovas

Troškimas tarnauti visuotinei gerovei turi būti sielos poreikis, asmeninės laimės sąlyga. A.Čechovas

Viską moka ir išmano tik kvailiai ir apgavikai. A.Čechovas