ANTUAN DE SENT-EGZIUPERI

Antuanas de Sent Egziuperi (pranc. Antoine de Saint-Exupéry, g. 1900 m. birželio 29 d. – 1944 m. liepos 31 d.) – prancūzų pilotas, humanistas ir rašytojas, labiausiai žinomas dėl novelės Mažasis princas.


ANTUAN DE SENT EGZIUPERIBet kadangi nėra prekybininkų, iš kurių būtų galima nusipirki draugų, tai draugų žmonės ir neturi. A.De Sent-Egziuperi

Bičiulis tasai, kuris neteisia. A.De Sent-Egziuperi

Draugai tik tie, kurie, laikydamiesi vienos virvės, bendromis pastangomis kopia į kalno viršūnę ir šiame kelyje suartėja. A.De Sent-Egziuperi

Myliu draugą, kuris lieka ištikimas gundomas, nes jei iš viso nėra pagundų, nebėra ištikimybės, vadinasi, aš neturiu draugo. A.De Sent-Egziuperi

Gyventi – tai pamažu gimti. Būtų per daug patogu išsinuomoti sau gatavą sielą. A.De Sent-Egziuperi

Nors žmogaus gyvenimas neįkainojamas, mes visad elgiamės taip, tarsi egzistuotų kažkas dar vertingesnio. A.De Sent-Egziuperi

Tas, kuris miršta, praplėsdamas mūsų patirtį arba ieškodamas ligų pagydymo būdų, tas ir mirdamas tarnauja gyvenimui. A.De Sent-Egziuperi

Tereodorais aš nesižaviu. Ne pavojus aš myliu. Aš žinau, ką myliu. Gyvenimą. A.De Sent-Egziuperi

Tu ieškai gyvenimo prasmės, bet prasmė pirmiausia – tapti savimi, o ne pasiekti apgailėtiną ramybę, kurią teikia ginčų užmiršimas. A.De Sent-Egziuperi

Draugystę aš pažįstu iš to, kad ji negali būti apvilta, o tikrąją meilę iš to, kad jai negali būti padaryta žalos. A.De Sent-Egziuperi

Jei kas myli gėlę, kuri yra tik viena tokia milijonų milijonuose žvaigždžių, tai ar to neužtenka, kad jaustųsi laimingas, kai į jas žiūri. Jis taria sau: „Ten kažkur yra mano gėlė...“ A.De Sent-Egziuperi

Meilė iš pradžių nepastebima. Meilė, kurią dažniausiai vaizduojamės, verda aistra. Bet aš turiu omenyje tikrą meilę, santykių tinklą, kuris daro žmogų žmogumi. A.De Sent-Egziuperi

Meilė – tai ne žiūrėjimas vienas į kitą, tai žiūrėjimas kartu ta pačia kryptimi. A.De Sent-Egziuperi

Meilės pradžia ir pabaiga panašios: susitikus trūksta žodžių. A.De Sent-Egziuperi

Ir vien tos sielos didžios, kurios buvo suformuotos, išugdytos ir pastatytos kaip tvirtovė, vadovaujantis suvaržymais, kultu ir ceremonijomis, kurios iš sykio yra ir tradicija, ir malda, ir neginčijama priedermė. A.De Sent-Egziuperi

Jei ta religija, ta kultūra, tas vertybių matas, ta veikimo forma, o ne kuri kita įgalina žmogų pajusti sielos pilnatvę, padeda išsiskleisti jame žmogiškajai didybei, kurios jis nė nemanė turįs, tai, vadinasi, kaip tik tas vertybių matas, ta kultūra, ta veikimo forma ir yra tikroji žmogaus tiesa. A.De Sent-Egziuperi

Sielos erdvė, kurioje ji gali išskleisti sparnus, yra tyla. A.De Sent-Egziuperi

Akys yra aklos. Reikia ieškoti širdimi. Tai, kas svarbiausia, akimis nematoma. A.De Sent-Egziuperi

Aš pasakysiu tik vieną paslaptį... Ji labai paprasta: matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis. A.De Sent-Egziuperi

Žmogaus širdies gelmės neišmatuojamos. A.De Sent-Egziuperi

Būti žmogumi – tai kaip tik ir reiškia būti atsakingam. Jausti gėdą dėl skurdo, kuris tartum nė nepriklauso nuo tavęs. Didžiuotis kiekviena tavo draugų pasiekta pergale. Jausti, kad kiekviena tavoji plyta taip pat prisideda prie pasaulio statybos. A.De Sent-Egziuperi

Gailestingumas sukuria žmogų. A.De Sent-Egziuperi

Išlaisvink žmogų, ir jis pradės kurti. A.De Sent-Egziuperi

Yra tik viena tikra vertybė – tai žmogaus ryšys su kitu žmogumi. A.De Sent-Egziuperi

Jei norite suprasti žmogų ir jo poreikius, jei norite pažinti jo esmę, venkite priešpastatyti akivaizdžias tiesas. A.De Sent-Egziuperi

Jis pasigedo žmogiškųjų saitų, kur pančioja kojas, ašarų bei išsiskyrimų, priekaištų ir džiaugsmų, – to visko, kas žmogų glosto ir drasko vos tik jam pajudėjus, daugybės ryšių, kurie jį sieja su kitais ir sudaro jam naštą – štai kokios traukos jam stigo. A.De Sent-Egziuperi

Juk tai, ko ieškome, galima rasti vienoje rožėje arba truputėlyje vandens... A.De Sent-Egziuperi

Kada miršta žmogus, miršta ir nežinomas pasaulis. A.De Sent-Egziuperi

Labai lengva ugdyti neregius, kurie paklusniai vykdo vedlio ir korano nurodymus. Tačiau neatlyginamai sunkiau išvaduoti žmogų – išmokyti jį valdyti save patį. A.De Sent-Egziuperi

Naudingiau žmogaus išvadavimui padaryti taip, kad jis valdytų pats save. A.De Sent-Egziuperi

Pasaulyje daugybė žmonių, kuriems niekas nepadėjo nubusti. A.De Sent-Egziuperi

Reikia daug išgyventi, kad taptum žmogumi. A.De Sent-Egziuperi

Reikia grąžinti žmogaus kultą. Tai yra mano kultūros esmė. Mano sandraugos pamatas. Mano pergalės pagrindas. A.De Sent-Egziuperi

Svetingumas, mandagumas ir draugystė yra žmogaus susitikimas žmoguje. A.De Sent-Egziuperi

Užuot įtvirtinę Žmogaus teises, pradėjom kalbėti apie Kolektyvo teises. Buvome liudininkai, kaip nepastebimai pradėjo plisti Kolektyvo moralė, kuri nutyli apie Žmogų. A.De Sent-Egziuperi

Vien atlikdamas savo pareigą žmogus tampa pilnavertis. A.De Sent-Egziuperi

Žmogus atsiskleidžia galinėdamasis su kliūtimis. A.De Sent-Egziuperi

Žmogus teisus tiek, kiek neapkenčia karo. A.De Sent-Egziuperi

Žmogus – vien santykių mazgas. Ir tik santykiai turi žmogui reikšmės. A.De Sent-Egziuperi

Ar ne geriau būtų, užuot smerkus blogį, skleisti gėrį? A.De Sent-Egziuperi

Auklėjimas turi prioritetą prieš mokymą. Žmogų kuria auklėjimas. A.De Sent-Egziuperi

Bet jei tu mane prisijaukinsi, mudu būsime vienas kitam reikalingi. Tu man tada būsi vienintelis pasaulyje. Aš tau būsiu vienintelė pasaulyje. A.De Sent-Egziuperi

Chirurgas, tirdamas ligonį, nepaiso aimanų. A.De Sent-Egziuperi

Civilizacija remiasi ne kuriamų daiktų gausa, o kūrybos įkarščiu. A.De Sent-Egziuperi

Didis nusikaltimas nuolaidžiauti blogiui, jei matai, kuo jis pasireiškia. A.De Sent-Egziuperi

Dvasia turi viršyti jausmą. A.De Sent-Egziuperi

Jei garsiai šauki, vadinasi, tavo kalba pernelyg skurdi ir šauksmu nori nustelbti kitų balsus. A.De Sent-Egziuperi

Jeigu kito sielvartui lieku abejingas, aš susiaurinu savo pasaulį. A.De Sent-Egziuperi

Jeigu norima, kad mes suprastume, kas mums sakoma, turi būti kreipiamasi į mus paprasta kalba. A.De Sent-Egziuperi

Kas nori paaukoti gyvybę? Kas nori mirti? Žmonės nori žudyti, o ne mirti. Taigi, susitaikymas su karu – susitaikymas su mirtimi. A.De Sent-Egziuperi

Kurti – tai pastatyti kitą ten, iš kur jis matytų pasaulį tokį, kokį nori matyti, o ne siūlyti jam naują pasaulį. A.De Sent-Egziuperi

Liūdesys – tai troškimas kažko... Ko trokšti, yra, tik nėra žodžių tam pasakyti. A.De Sent-Egziuperi

Myliu karį, stovintį tarp švilpiančių kulkų. Jei nėra drąsos, aš neturiu kareivių. A.De Sent-Egziuperi

Net ir paprasčiausias kaimas, ir tas juk ne iš karto pasidaro savas. Jeigu mes dėl jo neatsisakysime viso pasaulio, jeigu mes nepamilsime jo tradicijų, jo papročių, jo vaidų, mes niekad nepamatysime jame to, kuo jis kai kuriems iš mūsų yra tėvynė. A.De Sent-Egziuperi

Nėra skanesnės duonos už tą, kuria daliniesi su kitais. A.De Sent-Egziuperi

Nėra tokios Dievo amnestijos, kuri atleistų nuo nuolatinio tobulėjimo. A.De Sent-Egziuperi

Pareigą pirmiausiai pažinsi iš to, kad ji tau nesuteikia teisės rinktis. A.De Sent-Egziuperi

Pasaulyje, kur gyvybė jungiasi su kita gyvybe, kur to paties vėjo glostoma gėlė tuokiasi su kita gėle, kur gulbė pažįsta visas kitas gulbes, – vien tik žmonės statosi vienatvės rūmus. A.De Sent-Egziuperi

Pyktis neapakina: jis gimsta iš aklumo. A.De Sent-Egziuperi

Pralaimėjimas, kad ir koks bjaurus, gali būti vienintelis kelias į prisikėlimą. A.De Sent-Egziuperi

Prie bendro stalo laužoma duona yra žmonių vienijimosi priemonė. Nėra gardesnės duonos už tą, kuria daliniesi su kitais. A.De Sent-Egziuperi

Prisiimdamas kaltę, aš teigiu savo žmogiškąją galią. A.De Sent-Egziuperi

Savyje nerasi nemirtingumo. A.De Sent-Egziuperi

<...> stebėtina, kad dauguma genijų turėjo nuostabias Motinas, kad jie gerokai daugiau įgijo iš savo Motinos nei iš tėvo. A.De Sent-Egziuperi

Šlovini laisvę, o savo kalėjimuose laikai tuos, kurie nedainuoja taip kaip tu. A.De Sent-Egziuperi

Teisėtumas yra rinkinys normų, kurios teikia tvirtybės apibrėžtam žmogui tam tikroje civilizacijoje. A.De Sent-Egziuperi

Teisti pačiam save – daug sunkiau nei teisti kitą. Jei gebėsi gerai save teisti, tai rodys, kad esi tikras išminčius. A.De Sent-Egziuperi

Tiesa – visai ne tai, ką galima įtikinamai įrodyti, o tai, kas viską daro paprasta ir suprantama. A.De Sent-Egziuperi

Tik pasiaukojimas – brolybės užuomazga. Brolybė užsimezga, kai aukojamės kokiam bendram reikalui, daug reikšmingesniam nei mes patys. A.De Sent-Egziuperi

Tik patirtis įgalina suprasti dėsnius. A.De Sent-Egziuperi

Tik tada teįstengiame suprasti pasaulio tvarkymosi dėsnius, kai patys savo kailiu juos pažįstame. A.De Sent-Egziuperi

Tikrasis grožis nematomas. A.De Sent-Egziuperi

Tu pasidarai atsakingas už tą, su kuriuo susibičiuliuoji. A.De Sent-Egziuperi

Vienintelė tikra prabanga – žmonių bendravimo prabanga. A.De Sent-Egziuperi

Žemi poelgiai pažadina žemas dvasias. Kilnūs poelgiai – kilnias dvasias. Žemi poelgiai apibūdina save žemomis paskatomis. Kilnūs poelgiai – kilniomis paskatomis. A.De Sent-Egziuperi

  • mazojo princo malda
  • Malda Egziuperi
  • mazasis princas citatos
  • a de sent egziuperi mintis leisti paciam save kur kas sunkiau negu teisti kita jeigu
  • a. de sent egziuperi mintys