NIKOLAJUS GOGOLIS

Nikolajus Gogolis (rus. Никола́й Васи́льевич Го́голь, (1809 m. balandžio 1 d. Didieji Soročinciai (Velyki Sorochyntsi), Poltavos sritis – 1852 m. kovo 4 d. Maskva, palaidotas Novodevičės kapinėse) – ukrainiečių kilmės rusų rašytojas.


NIKOLAJUS GOGOLISDidelė nelaimė yra tarsi siaubingas prabudimas: krinta ant žmogaus, kad nuo kojų iki galvos jį pakeistų. N.Gogolis

Apie ateitį reikia galvoti, bet nereikia dėl jos kankintis. N.Gogolis

Mūsų nelaimė ta, kad užuot matę dabartį, mes žiūrime į ateitį. N.Gogolis

Tik kvailys, galvodamas apie ateitį, užmiršta dabartį. N.Gogolis

Abejingi žmonės į visą pasaulį ir į viską, kas vyksta aplink, žiūri krapštinėdami nosį pirštu. N.Gogolis

Daugelis mūsų nelaimių atsiranda dėl to, kad netinkamai suvokiam šį pasaulį. N.Gogolis

Gero gydytojo rankose ir vanduo tampa vaistais. N.Gogolis

Jei Dievas retkarčiais neįsikištų, žmonės žūtų nuo savo kvailumo. N.Gogolis

Jei nebūtų mirties, gyvenimas mums neatrodytų toks gražus. N.Gogolis

Kiekvienas žmogus meilę supranta savaip, bet iš tikro nė vienas jos nesuvokiam. N.Gogolis

Kūrybai reikia kantrybės, be jos nieko nepasiekiama. N.Gogolis

Meilė atsiranda tuomet, kai ne tik įstengi pakelti kančią, bet ir jos vengi. N.Gogolis

Moteris gali būti blogesnė už angelą, o vyras turi būti tik truputį geresnis už velnią. N.Gogolis

Nežinau didesnio pasiaukojimo negu paduoti ranką žmogui, kuris visiškai neteko vilties. N.Gogolis

Nėra šventesnių ryšių už draugystę! Tėvas myli savo vaiką, motina myli savo vaiką, vaikas myli tėvą ir motiną. Bet tai ne tas, broleliai; ir žvėris myli savo vaiką. Susigiminiuoti dvasios giminyste, o ne kraujo, tegali vien žmogus. N.Gogolis

Nėra tokio skausmo, kurio negaima būtų išverti. N.Gogolis

Stebina tai, kad kol kiti nenurodys žmogui jo trūkumų, pats jų nepastebės. N.Gogolis

Pinigai yra tarsi šešėlis, slenkantis paskui mus tada, kai mes nuo jo bėgame. N.Gogolis

Vargas tam, kuris savimi patenkintas; toks žmogus niekad neįgis proto. N.Gogolis

Žmogus kenčia sunkiausias kančias, kai negali būti suprastas savo artimųjų. N.Gogolis