FRANCIS BACON

Geriausias būdas prisiminti gerus darbus – juos kartoti. F.Bakonas

Kas turi žmoną ir vaikų, tas likimui įduoda į rankas įkaitus, nes jie yra kliūtis, neleidžianti atlikti didelių darbų, tiek gerų, tiek blogų. F.Bakonas

Vaikai suteikia darbui džiaugsmo, o nesėkmės dėl jų atrodo skaudesnės; vaikai gyvenimą daro malonesnį, o mirtį – ne tokią baisią. F.Bakonas

Yra knygų, kurios tik paragautinos, yra tokių, kurias geriausia praryti, ir tik nedaugelį – sukramtyti ir suvirškinti. F.Bakonas

Knygos – minties laivai, plaukiojantys laiko bangomis ir rūpestingai gabenantys savo brangų krovinį iš kartos į kartą. F.Bakonas

Knygos turi būti mokslų rezultatai, o ne mokslai – knygų rezultatai. F.Bakonas

Atlikti darbą tinkamu laiku – reiškia sutaupyti laiką, o kas padaryta ne laiku, padaryta veltui. F.Bakonas

Laikas yra didžiausias novatorius. F.Bakonas

Pasirinkti laiką – tai sutaupyti laiko. F.Bakonas

Jokia aistra taip neapžavi žmogaus kaip meilė ir pavydas. F.Bakonas

Vedybinė meilė daugina žmonių giminę, draugiška meilė ją tobulina, o nedorovinga – demoralizuoja ir žemina. F.Bakonas

Atkreipkite dėmesį, kaip menkai mirties artėjimas veikia stiprios dvasios žmones, nes kiekvienas jų iki galo lieka savimi. F.Bakonas

Mirti taip pat natūralu kaip ir gimti. Kas miršta už svarbų reikalą, panašus į sužeistąjį karštame mūšyje, iš pradžių beveik nejaučiantį skausmo. Todėl užvaldytasis gražių sumanymų tikrai išvengs mirties kančių. F.Bakonas

Vaikai prideda mums gyvenimo rūpesčių, bet jų dėka mirtis mums neatrodo tokia baisi. F.Bakonas

Amatininkai kaltina mokslą, paprasti žmonės žavisi juo, o išmintingi – juo naudojasi. F.Bakonas

Mokslas yra tikrovės atspindys. F.Bakonas

Mokslas ir galybė - tas pats. F.Bakonas

Mokslas tobulina gamtą, bet pats yra tobulinamas patirties, nes įgimti gabumai panašūs į laukinius augalus, ir juos išauginti padeda mokslo užsiėmimai; o mokytumas brėžia pernelyg bendras gaires, jei jos nepatikslinamos patirties. F.Bakonas

Visų mokslų tikrasis ir dėsningas tikslas – teikti žmonių gyvenimui naujus išradimus ir gėrybes. F.Bakonas

Pavydas niekada nesnaudžia. F.Bakonas

Pavydui niekuomet nėra švenčių. F.Bakonas

Visada pavydūs tie, kurie dėl užgaidos ar garbės troškimo nori ko nors pasiekti išsyk visose srityse. Jie nuolat turės kam pavydėti, nes juk daug kas visuomet bent kuo bus juos pralenkę.
Apnuoginti sielą yra taip pat nepadoru kaip ir apnuoginti kūną. F.Bakonas

Kuklumas sielai yra tas pats, kas drovumas kūnui. F.Bakonas

Melas apnuogina silpną sielą, bejėgį protą, ydingą charakterį. F.Bakonas

Mokėjimas lengvai pereiti nuo juokų prie rimtų dalykų ir nuo rimtų dalykų prie juokų reikalauja didesnio talento nei paprastai manoma. Dažnai juokas parodo tiesai kelią, antraip perteikiama tiesa nepasiektų tikslo. F.Bakonas

Tiesa yra laiko, o ne autoriteto duktė. F.Bakonas

Tiesą lengviau rasti klaidoje nei painiavoje. F.Bakonas

Skaitymas duoda žmogui žinių, pokalbis moko sumanumo, o įprotis užsirašinėti – tikslumo. F.Bakonas

Žinių reikia siekti ne tam,kad galėtum ginčytis, niekinti kitus, ne dėl naudos, garbės, valdžios ar kitų tikslų, o tam, kad būtum naudingas gyvenime. F.Bakonas

Žinios yra jėga, jėga yra žinios. F.Bakonas

Išmintingas žmogus susikurs daugiau galimybių, negu jų ras. F.Bakonas

Kiekviename žmoguje iš prigimties sėklos sudygsta arba javai, arba piktžolės; tegu jis laiku palaisto pirmuosius ir išrauna antrąsias. F.Bakonas

Mums atrodo, jog žmonės blogai suvokia savo galimybes ir savo jėgas: pirmąsias jie pervertina, antrąsias – sumenkina. F.Bakonas

Prašyti patarimo – didžiausias pasitikėjimas, kurį vienas žmogus gali parodyti kitam. F.Bakonas

Tuščiagarbiai žmonės nusipelno išmintingųjų neapykantos, kvailųjų pasigėrėjimo, yra parazitų stabai ir savo aistrų vergai. F.Bakonas

Visuomenėje žmogus ieško komforto, naudos ir užtarimo. F.Bakonas

Žmogus pagyrūnas – protingųjų pajuoka, kvailųjų garbinimo objektas, malonus radinys saldžialiežuviams ir savo paties tuščio pasodidžiavimo vergas. F.Bakonas

Tad žmogaus protui reikia suteikti ne sparnus, bet veikiau šviną ir sunkį, kad jie suturėtų kiekvieną jo šuolį ir skrydį. F.Bakonas

Nevalia pamiršti ne tik žmonių kalbų, bet ir jų žodžių. Tikra tų žodžių, tų pasakymų saugykla – tai kalbų, laiškų, sentencijų rinkiniai. F.Bakonas

Žodžių atsargumas svarbiau už iškalbą. F.Bakonas

Aforizmai skirti ne pasilinksminimui ar pagražinti kalbą, jie, besąlygiškai reikalingi dalykiškame gyvenime ir pilietinėje praktikoje. F.Bakonas

Daugelį idiotų ir silpnapročių išleidžia į pasaulį girtaujantys tėvai. F.Bakonas

Draugystė padvigubina džiaugsmą ir perpus sumažina sielvartą. F.Bakonas

Galimybė vogti sukuria vagį. F.Bakonas

Gamtos negalima įveikti kitaip, kaip tik jai paklūstant. F.Bakonas

Gėdos raudonis – dorybingumo livrėja. F.Bakonas

Gražus veidas yra nebyli rekomendacija. F.Bakonas

Gudrumą laikome nelemta ir sukta išmintimi. F.Bakonas

Ištęstos kalbos – nuobodžiausias dalykas, ir klausomasi jų nelabai atidžiai. F.Bakonas

Yra daug būdų praturtėti, bet garbingų mažai; taupumas – vienas tokių pačių geriausių. F.Bakonas

Jauni žmonės linkę verčiau ką nors išrasti, negu ką nors svarstyti, verčiau įgyvendinti, negu patarti, verčiau žavėtis įvairiais projektais, negu dirbti ką konkretaus. F.Bakonas

Jaunystė tinkamesnė išrasti negu spręsti, vykdyti negu patarti, kurti naujus planus negu imtis nusistovėjusio kelio. F.Bakonas

Jokia nedorybė taip nepažemina žmogaus, kaip dviveidiškumas ir apsimetimas. F.Bakonas

Jokio nelaimės ir nusikaltimai nesunaikina tiek žmonių ir jų turto, kiek girtavimas. F.Bakonas

Kas neturi nuoširdžių draugų, iš tiesų yra vienišas. F.Bakonas

Kas išplepa tai, ką žino, visada kalbės ir apie tai, ko nežino. F.Bakonas

Kas pradeda nuo įsitikinimo – baigs abejone, o kas pradeda abejone – baigs įsitikinimu. F.Bakonas

Kerštas – laukinio teisingumo atmaina. F.Bakonas

Kiekviename žmoguje gamta daigina naudingus pasėlius arba piktžoles; tegu jis laiku laisto juos ir naikina jas. F.Bakonas

Klestėjimas atskleidžia mūsų ydas, o nelaimės dorybes. F.Bakonas

Laimė nekantriems žmonėms perduoda daugybę tokių dalykų, kuriuos kantriesiems atiduoda veltui. F.Bakonas

Manieros parodo būdą, kaip kad drabužis išryškina taliją. F.Bakonas

Mūsų veiksmai įgauna savo atspalvį nuo mūsų širdies, kaip ir peizažai savo įvairovę – nuo šviesos. F.Bakonas

Nėra nieko baisesnio už pačią baimę. F.Bakonas

Padegti namą, kad išsikeptum kiaušinienės, – egoisto savybė. F.Bakonas

Pagyrūnas – pajuokos objektas protingiems, garbinimo – kvailiams, skanus kąsnelis pataikūnams ir savo paties garbėtroškos vergas. F.Bakonas

Pašnekovo santūrumas ir taktas vertingesnis už gražbylystę. F.Bakonas

Per didelis atvirumas taip pat nepadorus, kaip ir visiškas nuogumas. F.Bakonas

Pinigai – geras tarnas, bet blogas šeimininkas. F.Bakonas

Savimeilė šlykšti visomis savo apraiškomis. F.Bakonas

Savimeiliškos išminties šlykščios visos rūšys. F.Bakonas

Skaityk ne tam, kad prieštarautum ir neigtum, ne tam, kad aklai priimtum, ir ne tam, kad rastum temą pokalbiui, bet kad mąstytum ir samprotautum. F.Bakonas

Skaitymas žmogui teikia išminties, kalbėjimas – guvumo, o rašymas – kruopštumo. F.Bakonas

Slapumas – silpnųjų prieglobstis. F.Bakonas

Šeimos interesai beveik visada žlugdo visuomeninius. F.Bakonas

Šiurkštumas gimdo neapykantą. F.Bakonas

Šlubčiojantysis tiesiu keliu pralenkia bėgantįjį, iškrypusį iš kelio. F.Bakonas

Tautos genijus, protas ir dvasia atsiskleidžia jos patarlėse. F.Bakonas

Teisėjai turi atminti, kad jų užduotis – aiškinti įstatymus, o ne juos kurti. F.Bakonas

Tie yra netikri atradėjai, jeigu matydami vien jūrą mano, kad nėra žemės. F.Bakonas

Tylėjimas – kvailių dorybė. F.Bakonas

Trys dalykai sąlygoja tautos didybę ir klestėjimą: derlinga žemė, veikli pramonė ir netrukdomas žmonių bei prekių judėjimas. F.Bakonas

Vienas neteisingas nuosprendis labiau pakenkia negu daugelis nusikaltimų, padarytų konkrečių žmonių; šie teršia tik upelius, tik paskiras vandens sroves, o netikęs teisėjas – patį šaltinį. F.Bakonas

Viltis – geri pusryčiai, bet bloga vakarienė. F.Bakonas

Viltys panašios į voratinklį: mažos kančios jose įstringa, o didelės prasiveržia. F.Bakonas

Visų tvirčiausias įprotis – susiformavęs jaunystėje; mes tai vadiname išsiauklėjimu, o iš tiesų tai yra ne kas kita, kaip anksti įgyti įpročiai. F.Bakonas

seoLinks

Tapk mūsų draugu FACEBOOKe, bedrauk su tokias kaip tu ir kasdien gauk po naują sentenciją. Spausk "Patinka" dabar!

ŽODŽIAI

AUTORIAI

AUTORIAI