AUTORIAI
- ARTHUR SCHOPENHAUER
- JAMES BRANCH CABELL
- GEORGE BERNARD SHAW
- COLLEEN MCCULLOUGH
- ALBERT KAMIU
- THOMAS FULLER
- CHARLES DE GAULLE
- KHALIL GIBRAN
- GEORGE SOROS
- KLODAS ADRIANAS HELVECIJUS
- CHARLES PINOT DUCLOS
- VIKTORAS BERGAS
- GEORG CHRISTOPH LICHTENBERG
- INDIRA GANDHI
- BENJAMIN FRANKLIN
- LEONARDO DA VINCI
- VISARIONAS BELINSKIS
- HENRY DAVID THOREAU
- WILHELM RAABE
- GEORGE NOEL GORDON BYRON
- JEAN-PAUL SARTRE
- SAINT FRANCIS OF ASSISI
- JONATHAN SWIFT
- ERICH MARIJA REMARK
- DENIS DIDEROT
- ROMAIN ROLLAND
- DANIEL DEFOE
| STEFANAS CVEIGAS |
|
Aistra dauggalė. Ji gali pažadinti neregėtą antžmogišką energiją. Ji gali išspausti titaniškas jėgas net iš santūriausios sielos. S.Cveigas
Esant jausmų antplūdžiui... bet kurią akimirką ji gali sužinoti apie gyvenimą viską, kad po to, atsiribojus nuo aistros, vėl panerti į begalinių metų tuštybę. S.Cveigas Tik aistros, sunaikinusios joje visa žmogiška, dėka, jos vardas dar ir šiandien gyvas eilėse bei ginčuose. S.Cveigas Gyvenimas nieko neduoda nemokamai, ir viskam, ką atneša likimas, slapta yra nustatyta kaina. S.Cveigas Likimas linkęs suteikti tragiškumo kaip tik didžių žmonių gyvenimui. S.Cveigas Tas, kuris padėjo bent vienam vieninteliam žmogui, suvokė gyvenimo prasmę. S.Cveigas Tik tas nugali gyvenimą, kas prasismelkia į jo gelmes. S.Cveigas Kiekvienas didis vienos tautos žygdarbis atliekamas visoms tautoms. S.Cveigas Tas, kuris tikisi iš istorijos teisingumo, reikalauja daugiau, negu ji ketina duoti: dažnai ji suteikia paprastam vidutiniam žmogui žygdarbio šlovę ir nemirtingumą, nublokšdama pačius geriausius, narsiausius ir išmintingiausius į nežinomybės tamsą. S.Cveigas Tik įveiktų kliūčių suma yra tikras žygdarbio ir žmogaus, jį atlikusio, matas. S.Cveigas Žmogus, kuris pasakoja apie žygdarbį ir jį aiškina, gali tapti palikuonims reikšmingesnis negu tas, kuris jį atliko. S.Cveigas Daugiausia žmogus pasiekia parodydamas gerą pavyzdį. S.Cveigas Dideli ir geri darbai telkia žmones. S.Cveigas Žmogaus charakterį geriausiai parodo jo elgesys lemiamą minutę. S.Cveigas Žmogum, kuris nuvarytas taip, kad net nebijo būti juokingas, tegalima tiek pasikliauti, kiek ir nusikaltėliu. S.Cveigas Abejonė – pikčiausias žmonijos žinių priešas. S.Cveigas Atjauta – gerai. Tačiau yra dvejopo pobūdžio atjauta. Viena – mažadvasė ir sentimentali. Kita – tikra, kuri reikalauja veiksmų. S.Cveigas Baimė ir siaubas – blogi padėjėjai. S.Cveigas Burtą visada ištraukia tas, kuris to nesitiki. S.Cveigas Didelė ir aistringa moters meilė pasižymi pirmiausia sugebėjimu be galo aukotis. S.Cveigas Gera tik visiška tiesa. Pusė tiesos nieko neverta. S.Cveigas Istorinis veiksmas būna baigtas ne tada, kai būna atliktas, o tik tada, kai tampa palikuonių nuosavybe. S.Cveigas Išsiskyrimas – tai visada tik vakaro žara, paskutinis šviesos blyksnis prieš temstant. S.Cveigas Jauniems ramybė – tai pats neramumas. S.Cveigas Kai yra knyga, žmogus jau ne vienas tarp keturių savo akiračio sienų, jis dalyvauja visuose praeities ir dabarties įvykiuose, persiima visos žmonijos mintimis ir jausmais. S.Cveigas Kai tarp šuns ir katės staiga atsiranda draugystė, tai reiškia ne ką kita, kaip sąjungą prieš virėją. S.Cveigas Karjerai negali nutikti nieko geresnio už jos laikiną pertrūkį. S.Cveigas Kiekviena legenda pavojinga tuo, jog tikrąjį tragizmą nutyli, kad sugraudintų. S.Cveigas Knyga yra visokių žinių alfa ir omega, visų mokslų pradžių pradžia. S.Cveigas Nesiliaujantys turtai išpaikina, nesiliaujantys aplodismentai atbukina žmogų. S.Cveigas Net neapykanta ne taip pavojinga valdovui kaip visuotinė panieka. S.Cveigas Nevilties drąsa paverčia valią į plieną. S.Cveigas Nėra baisesnės žalos kaip ta, kai atsitiktiniai dalykai kaunasi su atsitiktiniais, sukelta vienodų siekių ir vienodos jėgos. S.Cveigas Nėra labiau bevitiškesnio užsiėmimo kaip piešti tuštumą; nėra nieko sunkesnio kaip tapyti vienpusiškumą (однообразие). S.Cveigas Nėra tautai nieko nepakenčiamesnio kaip duoklė, paskirta svetimšalių valdžios. S.Cveigas Nė vienas gydytojas neišrašys tokio gero vaisto nuvargusiam kūnui ir iškankintai sielai, kaip viltis. S.Cveigas Nė vienas menininkas nėra nepertraukiamai visų 24 savo dienos valandų metu menininkas; visų svarbiausia, visa besitęsiančia, kas jam pavyksta, atsitinka tik retomis inspiracijos akimirkomis. – Sternstunden der Menschheit. S.Cveigas Niekas taip labai nenusilpnina menininko, karvedžio, valdžios vyro kaip nepaliaujama sėkmė, kada ir kaip tik jis užsinori. – Žozefas Fušė. Politikos veikėjo portretas. S.Cveigas Nori taikos – ruoškis jai, ruoškis, negailėdamas savo jėgų, kiekvieną tavo gyvenimo dieną, kiekvieną tavo dienų valandą. S.Cveigas Pasenti, vadinasi, liautis bijojus praeities. S.Cveigas Pati iškiliausia, pati tyriausia idėja tampa žema ir niekinga, kai tik ji suteikia valdžią jos vardu pilkai asmenybei daryti nežmogiškus dalykus. S.Cveigas Pirmu tikros politinės išminties ženklu visada lieka gebėjimas iš anksto atsisakyti to, kas nepasiekiama. S.Cveigas Politikoje neskubrus atkaklumas visada įveikia nežabotą jėgą, kruopščiai parengtas planas – improvizuotą entuziazmą, realizmas – romantizmą. S.Cveigas Susenti – reiškia, atskratyti praeities baimės. S.Cveigas Tam, kuris pasaulį visą laiką regi tiktai iš viršaus (imperatoriaus padebesių), iš valdžios dramblio kaulo bokšto aukštybių, pažįstamos tik nuolankiųjų šypsenos ir jų pavojingas paslaugumas. S.Cveigas Tas, kam brangi tiesa, nesirems priverstiniais parodymasi kaip užtarnautu pasitikėjimu. S.Cveigas Tas, kuris laiko saiką rankoje, pamiršta tikrąjį jo svorį. – Žozefas Fušė. Politikos veikėjo portretas. S.Cveigas Tas, kuris tikisi iš istorijos teisingumo, reikalauja daugiau, negu ji ketina duoti: dažnai ji suteikia paprastam vidutiniam žmogui žygdarbio šlovę ir nemirtingumą, nublokšdama pačius geriausius, narsiausius ir išmintingiausius į nežinomybės tamsą. S.Cveigas Tik kai žmoguje sukyla jo dvasinės galios, jis iš tikrųjų gyvas sau ir kitiems, kai tik jo siela sugniuždyta bei rauda, ji tampa regimu atvaizdu. S.Cveigas Tik nelaimė leidžia pažvelgti giliai ir plačiai į pasaulio tikrovę. – Žozefas Fušė. Politikos veikėjo portretas. S.Cveigas Tik nesėkmėje menininkas suvokia savo tikrąjį pažiūrį į kūrybą, tik po pralaimėjimo karvedys pamato savo klaidas. S.Cveigas Tik patyręs nesėkmę menininkas suvokia savo tikrąjį santykį su kūriniu, tik patyręs pralaimėjimą karvedys pamato savąsias klaidas, tik nemalonėn patekęs politikas iš tikrųjų geba aprėpti politinę situaciją. – Žozefas Fušė. Politikos veikėjo portretas. S.Cveigas Tik pertrūkis tuščiąja eiga besisukančiam ritmui suteikia naujos įtampos ir kūrybinio stangrumo. – Žozefas Fušė. Politikos veikėjo portretas. S.Cveigas Tik tas praturtina žmoniją, kuris padeda jam pažinti save, kas pagilina jo kūrybinę sąmonę. S.Cveigas Tokia jau žmogaus prigimtis, kad, atsidūręs tarp dviejų stovyklų, dviejų idėjų, besiginčijančių, būti ar nebūti, jis negali atsisipirti traukai prisišlieti prie vienos ar kitos pusės, pripažinti vieną teisinga, o kitą – neteisinga, apkaltinti vieną ir išgirti kitą. S.Cveigas Vienas turi inicijuoti taiką lygiai taip pat kaip ir karą. S.Cveigas Visa suvelta iš savo prigimties veržiasi į aiškumą, o visa tamsu – į šviesą. S.Cveigas Visada, prieš atsirandant galimybei pastatyti ką nors nauja, turi susilpnėti to, kas jau egzistuoja, autoritetas. S.Cveigas |