Aistra dauggalė. Ji gali pažadinti neregėtą antžmogišką energiją. Ji gali išspausti titaniškas jėgas net iš santūriausios sielos. S.Cveigas

 

Esant jausmų antplūdžiui... bet kurią akimirką ji gali sužinoti apie gyvenimą viską, kad po to, atsiribojus nuo aistros, vėl panerti į begalinių metų tuštybę. S.Cveigas

Tik aistros, sunaikinusios joje visa žmogiška, dėka, jos vardas dar ir šiandien gyvas eilėse bei ginčuose. S.Cveigas

Gyvenimas nieko neduoda nemokamai, ir viskam, ką atneša likimas, slapta yra nustatyta kaina. S.Cveigas

Likimas linkęs suteikti tragiškumo kaip tik didžių žmonių gyvenimui. S.Cveigas

Tas, kuris padėjo bent vienam vieninteliam žmogui, suvokė gyvenimo prasmę. S.Cveigas

Tik tas nugali gyvenimą, kas prasismelkia į jo gelmes. S.Cveigas

Kiekvienas didis vienos tautos žygdarbis atliekamas visoms tautoms. S.Cveigas

Tas, kuris tikisi iš istorijos teisingumo, reikalauja daugiau, negu ji ketina duoti: dažnai ji suteikia paprastam vidutiniam žmogui žygdarbio šlovę ir nemirtingumą, nublokšdama pačius geriausius, narsiausius ir išmintingiausius į nežinomybės tamsą. S.Cveigas

Tik įveiktų kliūčių suma yra tikras žygdarbio ir žmogaus, jį atlikusio, matas. S.Cveigas

Žmogus, kuris pasakoja apie žygdarbį ir jį aiškina, gali tapti palikuonims reikšmingesnis negu tas, kuris jį atliko. S.Cveigas

Daugiausia žmogus pasiekia parodydamas gerą pavyzdį. S.Cveigas

Dideli ir geri darbai telkia žmones. S.Cveigas

Žmogaus charakterį geriausiai parodo jo elgesys lemiamą minutę. S.Cveigas

Žmogum, kuris nuvarytas taip, kad net nebijo būti juokingas, tegalima tiek pasikliauti, kiek ir nusikaltėliu. S.Cveigas

Abejonė – pikčiausias žmonijos žinių priešas. S.Cveigas

Atjauta – gerai. Tačiau yra dvejopo pobūdžio atjauta. Viena – mažadvasė ir sentimentali. Kita – tikra, kuri reikalauja veiksmų. S.Cveigas

Baimė ir siaubas – blogi padėjėjai. S.Cveigas

Burtą visada ištraukia tas, kuris to nesitiki. S.Cveigas

Didelė ir aistringa moters meilė pasižymi pirmiausia sugebėjimu be galo aukotis. S.Cveigas

Gera tik visiška tiesa. Pusė tiesos nieko neverta. S.Cveigas

Istorinis veiksmas būna baigtas ne tada, kai būna atliktas, o tik tada, kai tampa palikuonių nuosavybe. S.Cveigas

Išsiskyrimas – tai visada tik vakaro žara, paskutinis šviesos blyksnis prieš temstant. S.Cveigas

Jauniems ramybė – tai pats neramumas. S.Cveigas

Kai yra knyga, žmogus jau ne vienas tarp keturių savo akiračio sienų, jis dalyvauja visuose praeities ir dabarties įvykiuose, persiima visos žmonijos mintimis ir jausmais. S.Cveigas

Kai tarp šuns ir katės staiga atsiranda draugystė, tai reiškia ne ką kita, kaip sąjungą prieš virėją. S.Cveigas

Karjerai negali nutikti nieko geresnio už jos laikiną pertrūkį. S.Cveigas

Kiekviena legenda pavojinga tuo, jog tikrąjį tragizmą nutyli, kad sugraudintų. S.Cveigas

Knyga yra visokių žinių alfa ir omega, visų mokslų pradžių pradžia. S.Cveigas

Nesiliaujantys turtai išpaikina, nesiliaujantys aplodismentai atbukina žmogų. S.Cveigas

Net neapykanta ne taip pavojinga valdovui kaip visuotinė panieka. S.Cveigas

Nevilties drąsa paverčia valią į plieną. S.Cveigas

Nėra baisesnės žalos kaip ta, kai atsitiktiniai dalykai kaunasi su atsitiktiniais, sukelta vienodų siekių ir vienodos jėgos. S.Cveigas

Nėra labiau bevitiškesnio užsiėmimo kaip piešti tuštumą; nėra nieko sunkesnio kaip tapyti vienpusiškumą (однообразие). S.Cveigas

Nėra tautai nieko nepakenčiamesnio kaip duoklė, paskirta svetimšalių valdžios. S.Cveigas

Nė vienas gydytojas neišrašys tokio gero vaisto nuvargusiam kūnui ir iškankintai sielai, kaip viltis. S.Cveigas

Nė vienas menininkas nėra nepertraukiamai visų 24 savo dienos valandų metu menininkas; visų svarbiausia, visa besitęsiančia, kas jam pavyksta, atsitinka tik retomis inspiracijos akimirkomis. – Sternstunden der Menschheit. S.Cveigas

Niekas taip labai nenusilpnina menininko, karvedžio, valdžios vyro kaip nepaliaujama sėkmė, kada ir kaip tik jis užsinori. – Žozefas Fušė. Politikos veikėjo portretas. S.Cveigas

Nori taikos – ruoškis jai, ruoškis, negailėdamas savo jėgų, kiekvieną tavo gyvenimo dieną, kiekvieną tavo dienų valandą. S.Cveigas

Pasenti, vadinasi, liautis bijojus praeities. S.Cveigas

Pati iškiliausia, pati tyriausia idėja tampa žema ir niekinga, kai tik ji suteikia valdžią jos vardu pilkai asmenybei daryti nežmogiškus dalykus. S.Cveigas

Pirmu tikros politinės išminties ženklu visada lieka gebėjimas iš anksto atsisakyti to, kas nepasiekiama. S.Cveigas

Politikoje neskubrus atkaklumas visada įveikia nežabotą jėgą, kruopščiai parengtas planas – improvizuotą entuziazmą, realizmas – romantizmą. S.Cveigas

Sprendžiančios galios – likimas ir mirtis – retai ateina be perspėjimo. S.Cveigas

Susenti – reiškia, atskratyti praeities baimės. S.Cveigas

Tam, kuris pasaulį visą laiką regi tiktai iš viršaus (imperatoriaus padebesių), iš valdžios dramblio kaulo bokšto aukštybių, pažįstamos tik nuolankiųjų šypsenos ir jų pavojingas paslaugumas. S.Cveigas

Tas, kam brangi tiesa, nesirems priverstiniais parodymasi kaip užtarnautu pasitikėjimu. S.Cveigas

Tas, kuris laiko saiką rankoje, pamiršta tikrąjį jo svorį. – Žozefas Fušė. Politikos veikėjo portretas. S.Cveigas

Tas, kuris tikisi iš istorijos teisingumo, reikalauja daugiau, negu ji ketina duoti: dažnai ji suteikia paprastam vidutiniam žmogui žygdarbio šlovę ir nemirtingumą, nublokšdama pačius geriausius, narsiausius ir išmintingiausius į nežinomybės tamsą. S.Cveigas

Tik kai žmoguje sukyla jo dvasinės galios, jis iš tikrųjų gyvas sau ir kitiems, kai tik jo siela sugniuždyta bei rauda, ji tampa regimu atvaizdu. S.Cveigas

Tik nelaimė leidžia pažvelgti giliai ir plačiai į pasaulio tikrovę. – Žozefas Fušė. Politikos veikėjo portretas. S.Cveigas

Tik nesėkmėje menininkas suvokia savo tikrąjį pažiūrį į kūrybą, tik po pralaimėjimo karvedys pamato savo klaidas. S.Cveigas

Tik patyręs nesėkmę menininkas suvokia savo tikrąjį santykį su kūriniu, tik patyręs pralaimėjimą karvedys pamato savąsias klaidas, tik nemalonėn patekęs politikas iš tikrųjų geba aprėpti politinę situaciją. – Žozefas Fušė. Politikos veikėjo portretas. S.Cveigas

Tik pertrūkis tuščiąja eiga besisukančiam ritmui suteikia naujos įtampos ir kūrybinio stangrumo. – Žozefas Fušė. Politikos veikėjo portretas. S.Cveigas

Tik tas praturtina žmoniją, kuris padeda jam pažinti save, kas pagilina jo kūrybinę sąmonę. S.Cveigas

Tokia jau žmogaus prigimtis, kad, atsidūręs tarp dviejų stovyklų, dviejų idėjų, besiginčijančių, būti ar nebūti, jis negali atsisipirti traukai prisišlieti prie vienos ar kitos pusės, pripažinti vieną teisinga, o kitą – neteisinga, apkaltinti vieną ir išgirti kitą. S.Cveigas

Vienas turi inicijuoti taiką lygiai taip pat kaip ir karą. S.Cveigas

Visa suvelta iš savo prigimties veržiasi į aiškumą, o visa tamsu – į šviesą. S.Cveigas

Visada, prieš atsirandant galimybei pastatyti ką nors nauja, turi susilpnėti to, kas jau egzistuoja, autoritetas. S.Cveigas