VIKTOR HUGO

Viktoras Hugo (Victor-Marie Hugo, 1802 m. vasario 26 d. – 1885 m. gegužės 22 d.) – prancūzų poetas, dramaturgas, romanistas, tapytojas ir dizaineris. Jis laikomas žymiausiu prancūzų romantizmo poetu.


VIKTOR HUGONiekas taip nepadeda kurti ateities, kaip drąsios svajonės. Šiandien utopija, rytoj – kūnas ir kraujas. V.Hugo

Ateitis – mokyklos mokytojo rankose. V.Hugo

Nuo šiol ateitis priklauso dviejų tipų žmonėms: mąstančiam žmogui ir darbo žmogui. Iš esmės abu jie sudaro nedalomą vienetą, nes mąstyti – reiškia dirbti. V.Hugo

Iš ryto suvalgykite gyvą rupūžę, ir tą dieną jums nieko blogesnio nebenutiks. V.Hugo

Melas – tai blogio įsikūnijimas. V.Hugo

Nemokšiškumas – tai prieblanda, kurioje švaistosi blogis. V.Hugo

Didžiausia laimė gyvenime – žinoti, kad esi mylimas. V.Hugo

Mąstantis žmogus pažįstamas iš šventos pagarbos gyvenimui. V.Hugo

Mirti – tai niekis, baisu negyventi. V.Hugo

Mūsų gyvenimas – kelionė, idėja – valdovas. Nesant valdovo viskas sustoja. Tikslas prarastas, ir jėgų tarsi nebuvę. V.Hugo

Prieš negandas lengviau atsispirti negu prieš gerą gyvenimą. V.Hugo

Visi žmonės eina tais pačiais gyvenimo keliais, bet ne visi vienodai įmina pėdas. V.Hugo

Kartais skaitytojai atsitraukia nuo knygos neatpažįstamai pasikeitę. Ir išdidžiausi protai ir subtiliausi, ir švelniausi, ir paprasčiausi, ir patys didieji leidžiasi knygos apžavimi. V.Hugo

Knygos – tai draugai, abejingi ir beaistriai, bet tikri. V.Hugo

Neskaitykite gerų knygų, skaitykite geriausias. V.Hugo

Dirbti liaudžiai – štai neatidėliotinas uždavinys. V.Hugo

Įsižiūrėkite į liaudies gelmes ir pamatysite tiesą. V.Hugo

Šviesti liaudį – vadinasi, didinti jos dorovingumą, mokyti ją rašto – vadinasi, ją civilizuoti. Kasdien skaitomos geros knygos tarsi liepsna tirpdo šiurkštumą. V.Hugo

Meilė moteriai be galo svarbi ir niekuo nepakeičiama; ji prisodrina širdį ir apsaugo ją nuo gedimo lyg druska mėsą. V.Hugo

Meilė – nelyginant medis: ji išauga pati, giliai suleidžia šaknis į mūsų būtybę ir neretai žaliuoja ir žydi net mūsų širdies griuvėsiuose. V.Hugo

Pirmasis vaikino meilės požymis – drovumas, o merginos – drąsa. V.Hugo

Tiems, kuriems nesvetimas pykčio jausmas, nesvetimas ir meilės jausmas. V.Hugo

Tikra meilė nepasotinama. Ji absoliučiai dvasinė ir negali atšalti. V.Hugo

Gražūs posakiai papuošia gražią mintį ir ją išsaugo. V.Hugo

Kur mintis, ten ir galybė. V.Hugo

Leisk minčiai subręsti, bet neleik pernokti: pernokusios mintys, kaip ir pernokę vaisiai, nenaudingos. V.Hugo

Mintis – taip pat maistas. Mąstyti reiškia maitintis. V.Hugo

Žmogaus veidas visada atspindi vidinį pasaulį, ir klaidinga manyti, kad mintis neturi atspalvių. V.Hugo

Moteris – tai molis, trokštantis pavirsti purvu. V.Hugo

Reikia dažnai nusileisti moteriai, kad turėtum teisę kartais ir įsakyti. V.Hugo

Sunku sukurti vyro laimę, pasmerkiant kančioms moterį. V.Hugo

Vyras savo namuose gali būti karalius tik tuomet, kai moteris – karalienė. V.Hugo

Jei supranti būtinumą atlikti pareigą, turi užmiršti asmeninius interesus. V.Hugo

Mėgstu būti populiarus – tai laimė, bet noriu būti naudingas – tai pareiga. V.Hugo

Mūsų laikais darbas – didi teisė ir didi pareiga. V.Hugo

Nulipdyti gražią statulą ir įkvėpti jai gyvybę – kilnu, bet dar kilniau išugdyti jauną protą, suformuoti jauną sielą ir įkvėpti jai tiesos jausmą. V.Hugo

Žmogaus protas turi tris visrakčius: žinias, mintis ir vaizduotę. V.Hugo

Žmogaus protas viską atrakina trim raktais – skaitmeniu, raide, nata. Žinoti, mąstyti, svajoti. Tai apima viską. V.Hugo

Pilvas – tai nešulys, pavojingas mirtingiesiems: kas akimirksnį jis trikdo pusiausvyrą tarp sielos ir kūno. V.Hugo

Pakelti žmogaus sielą, pažadinti jo savigarbą yra daug daugiau, negu sušelpti kūną rūbu arba duona. V.Hugo

Tylėjimas – paprastos sielos, patyrusios visą žmogiško sielvarto nykumą, prieglauda. V.Hugo

Kas gina moters teises, tas gina vaiko teises, kitaip sakant, gina ateitį. V.Hugo

Nėra pasaulyje iškilmingesnio himno, kaip vaiko vogravimas. V.Hugo

Stengtis sukurti vaikui laimingą gyvenimą lepinant iš mažų dienų manding neišmintinga. V.Hugo

Tas, kuris matė vyro neturtą, nematė niekuo – reikia matyti moters neturtą; tas, kuris matė moters neturtą taip pat nieko nematė, reikia matyti vaiko neturtą. V.Hugo

Vaikai išsyk, lengvai pripranta prie laimės, nes jie patys iš prigimties – džiaugsmas ir laimė. V.Hugo

Vaikų čiauškėjimas – tai daugiau negu žodžiai; tai ne muzikos garsai, bet vis dėlto tai giesmė, tai ne skiemenys, bet vis dėlto sudaro kalbą. V.Hugo

Kai kurie žmonės padaro daug pikta vien dėl savo poreikio paplepėti. V.Hugo

Kiekvienas žmogus gali pergyventi pasaulio pabaigą. Tatai vadinama nusivylimu. V.Hugo

Kiekvienas žmogus turi tris charakterius: tą, kuris jam priskiriamas, tą, kurį jis pats sau priskiria, ir pagaliau išties esamą. V.Hugo

Nėra nei blogų augalų, nei blogų žmonių. Yra tik blogų augintojų. V.Hugo

Žmogus turi tik vieną despotą – nemokšiškumą. V.Hugo

Žmonės stokoja ne jėgų, o valios. V.Hugo

Anoniminis piktžodžiavimas galbūt gėdingesnis net už atvirą šmeižtą. V.Hugo

Ar nėra tikriausias pasigailėjimas – neliesti skaudamos vietos? V.Hugo

Atkaklūs žmonės didingi. V.Hugo

Atsargumas – vyriausias išminties vaikas. V.Hugo

Aukščiausias teismas – sąžinės teismas. V.Hugo

Baimei būdinga padidinti tikrąją fakto reikšmę. V.Hugo

Beveik visa didžiadvasiškumo paslaptis glūdi žodyje atkaklumas. Atkaklumas narsai – tas pats kaip ratas svertui; tai nepaliaujamas atramos taško atsinaujinimas. V.Hugo

Būti geram visai nesunku; sunku būti teisingam. V.Hugo

Didžios širdies dorumas, virtęs tiesos ir teisingumo koncentratu, trenkia kaip žaibas. V.Hugo

Dorybė turi šydą, yda kaukę. V.Hugo

Garbės troškimas – baisi jėga, veikianti mumyse ir prieš mus. V.Hugo

Globa pagal įstatymus nutraukiama globojamajam sulaukus pilnametystės, nesvarbu, ar globojamasis yra vaikas, ar visa tauta: visokia globa, kuri nesibaigia sulaukus pilnametystės, virsta uzurpacija. V.Hugo

Išdidumas – visų herojų Achilo kulnas.

Išgydęs pamuštą peslio sparną, tampi atsakingas už jo nagus. V.Hugo

Juodinti savo tėvynę – reiškia ją išduoti. V.Hugo

Juokas – tai saulė: jis nuvaiko miglą nuo žmogaus veido. V.Hugo

Kaltas ne tas, kuris nusideda, o tas, kuris nedavė nusidėjusiam šviesos. V.Hugo

Kančia bei darbas yra du tikri žmogaus veidai. V.Hugo

Kas yra civilizacija? Tai nuolatiniai atradimai, kuriuos daro kiekviename žingsnyje į priekį žengiantis žmogaus protas; iš čia kilęs ir pats žodis – pažanga. V.Hugo

Kas kovoja prieš savo tėvynę, tas niekada netampa didvyriu. V.Hugo

Keliauti – tai kiekvieną akimirką gimti ir mirti. V.Hugo

Keturiasdešimt metų – jaunystės senatvė, penkiasdešimt – senatvės jaunystė. V.Hugo

Kiekviena socialinė doktrina, bandanti sugriauti šeimą, netikusi ir netaikytina. Šeima – tai visuomenės kristalas. V.Hugo

Kietaširdžiai žmonės negali ištikimai tarnauti kilnioms idėjoms. V.Hugo

Kitam teikiamas džiaugsmas žavi tuo, kad jis ne tik neblėsta kaip koks atspindys, bet grįžta mums dar ryškesnis. V.Hugo

Melagis dėvi velnio kostiumą. Velnias turi du vardus: vienas – „šėtonas”, kitas – „melagis”. V.Hugo

Melancholija – tai džiaugsmas būti nelaimingu. V.Hugo

Mirtis yra didžioji lygybė ir kartu didžioji laisvė. V.Hugo

Mirusieji yra nematomi, bet ne nesantys. V.Hugo

Nelaimingas tas, kuris niekuo netiki. V.Hugo

Nesvarbu, kieno pusėje jėga; svarbu, kieno pusėje teisė. V.Hugo

Niekas taip nesidomi kitų veiksmais kaip tie, kuriems tai turėtų visai nerūpėti. V.Hugo

Norint išlaikyti dvasios stiprybę, reikia rūpintis kūno tvirtumu. V.Hugo

Pasaulyje nėra mažų tautų. Tautos didybė visai nematuojama jos garsumu, taip, kaip žmogaus didybė nematuojama jo ūgiu. V.Hugo

Paslaptis – kaip tinklas: vos sutruks viena akis, ir visas subyra. V.Hugo

Populiarumas? Tai smulkios šlovės monetos. V.Hugo

Pradmenys, žmogaus atsinešti iš vaikystės, panašūs į jauno medžio žievėje išpjaustytas raides, kurios auga, keičiasi su juo, sudaro neatskiriamą jo dalį. V.Hugo

Pripažindamas savo kaltę, kaltininkas išgelbsti vienintelį vertą gelbėti dalyką – savo garbę. V.Hugo

Santuoka – tai skiepai: jie gali prigyti ir neprigyti. V.Hugo

Svarbu nenustoti kelti klausimus. V.Hugo

Tam, kuris gyvena apgaule, tiesa dvokia. V.Hugo

Tautos didybė nematuojama žmonių skaičiumi, kaip žmogaus didybė nematuojama jo ūgiu; vienintelis matas yra jos išprusimas ir dorovė. V.Hugo

Teisės kova su faktu tęsiasi nuo visuomenės atsiradimo laikų. Užbaigti dvikovą, sulydyti tyrą idėją su žmogaus gyvenimo realybe, priversti teisę taikingai įsiskverbti į fakto sritį ir faktą į teisės sritį – štai išminčių darbas. V.Hugo

Tingėjimas – blogybių tėvas. Jo dukra – vagystė, o sūnus – badas. V.Hugo

Tik drąsiai žengiant į priekį pasiekiama pažanga. V.Hugo

Tolerancija – geriausia religija. V.Hugo

Už debesies, kuris meta mums savo šešėlį, yra žvaigždė, skleidžianti mums šviesą. V.Hugo

Vidinis žmogaus gerumas – tai saulė. V.Hugo

Visa, kas didinga pasaulyje, nublanksta prieš kūdikių didingumą. V.Hugo

Visų arčiau didingumo yra garbingumas. V.Hugo

Visų aukščiausia didybė – dora ir sąžiningumas. V.Hugo

Žengdamas į priekį, mokslas nuolatos verčia niekais pats save. V.Hugo

Žmogaus turimos gerosios savybės niekuomet taip nepraverčia kaip senatvėje. V.Hugo

  • hugo citatos
  • sirdis kulnuose is laimes
  • hugo ir pagaliau is ties esama
  • nera blogu zmoniu yra tik nelaimingi citata
  • sentencijos apie širdį