IMMANUEL KANT

Imanuelis Kantas (vok. Immanuel Kant; 1724 m. balandžio 22 d. – 1804 m. vasario 12 d.) buvo Prūsijos filosofas, klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas, tyrinėjęs, dėstęs ir rašęs apie filosofiją ir antropologiją XVIII a. pabaigoje.

Žmonių gyvenimas, skirtas tiktai malonumams, be sveiko proto ir dorovės neturi jokios vertės. I.Kantas

Kai dingsta teisingumas, nelieka nieko, kas žmonių gyvenimą padarytų vertingą. I.Kantas

Kas bailiai rūpinasi, kaip čia nepraradus gyvenimo, niekuomet juo nesidžiaugs. I.Kantas

Mažiausiai mirties bijo tie žmonės, kurių gyvenimas turi didžiausią vertę. I.Kantas

Melas yra pažeminimas ir tartum savo žmogiškojo orumo sunaikinimas. I.Kantas

Melo priežastimi gali būti ir lengvabūdiškumas arba netgi geraširdiškumas; dar daugiau, melu galima siekti tikrai gero tikslo; bet pats siekimo būdas vien savo forma yra žmogaus nusikaltimas sau pačiam ir niekšybė, kuri turi padaryti žmogų vertą neapykantos jo paties akyse. I.Kantas

Veido raudonis išduoda mus, kai meluojame, bet jis ne visuomet įrodo melą. Dažnai raustame dėl kito, kuris mus kuo nors apkaltina, bejėgiškumo. I.Kantas

Dailioji lytis turi lygiai tiek pat proto kaip ir vyriškoji, tik tas jos protas yra dailus, o mūsasis vadintinas giliuoju. I.Kantas

Du dalykai pripildo mano protą vis didėjančios nuostabos ir pagarbios baimės: žvaigždėtas dangus virš manęs ir moralės dėsniai manyje. I.Kantas

Gudrumas – labai ribotų žmonių mąstymo būdas. Jis labai skiriasi nuo proto, į kurį iš išorės panašus. I.Kantas

Istorija žmogui būtina, kad jis visiškai išlavintų savo protą. Vienas žmogus per gyvenimą to negeba. I.Kantas

Išdrįsk būti, protingas, turėk drąsos remtis savo protu. I.Kantas

Kuo daugiau civilizuotas protas siekia malonumų ir laimės, tuo labiau žmogus traukiasi nuo tikrojo pasitenkinimo. I.Kantas

Protas įžvelgia tik tai, ką jis pats sukuria pagal savo planą. I.Kantas

Žmogaus protas taip linkęs kurti, kad jau daug kartų pastatęs bokštą vėl jį griovė, norėdamas pažiūrėti, kokie jo pamatai. I.Kantas

Aplinkybė, kad žmogus gali turėti vaizdinį apie savąjį Aš, be galo iškelia jį virš kitų būtybių, gyvenančių žemėje. I.Kantas

Bet, pasižiūrėję iš arčiau į žmonių užmačias ir siekimus, visur susidursime su jų brangiuoju Aš, kuris visada išlenda į priekį. I.Kantas

Elkis taip, kad nei savo, nei kieno nors kito asmenyje niekados nenaudotum žmogaus vien kaip priemonės, o visada kaip tikslą. I.Kantas

Pareiga! Tu – išaukštintas, didingas žodis... Kaip tik tai didinga, kas iškelia žmogų viršum jo paties. I.Kantas

Žmogus yra gyvūnas, kuriam, jei jis gyvena tarp kitų savo giminės narių, reikalingas šeimininkas. I.Kantas

Žmogus – ne daiktas, taigi jis ne tai, ką galima panaudoti tik kaip priemonę: visuose jo poelgiuose jį visada reikia traktuoti kaip tikslą patį savaime. I.Kantas

Žmogus žmogui turi būti savaiminis tikslas, o ne priemonė siekti savo tikslų. I.Kantas

Žmogų vadina blogu ne dėl to, kad jo poelgiai blogi, o dėl to, kad jie duoda pretekstą manyti, jog jis remiasi blogais principais. I.Kantas

Žmonės bėgtų vienas nuo kito, jei nuolat matytų vienas kitą visiškai tokius, kokie jie yra. I.Kantas

Be pagarbos nebūna tikros meilės. I.Kantas

Blogiui reikalingas slaptumas. I.Kantas

Būti yra daryti. I.Kantas

Charakteris pasireiškia gebėjimu veikti pagal principus. I.Kantas

Dailusis menas galimas tik kaip genijaus kūrinys. I.Kantas

Dalykai, kurių vaikai mokomi, turi atitikti amžių, kitaip jie gali imt rodyti savo išmintį, maivytis, pūstis. I.Kantas

Didelis garbės troškimas nuo seno protinguosius paversdavo pamišėliais. I.Kantas

Didžiausias toks kūniškas malonumas, kuris neturi jokios koktumo priemaišos, – tai sveikam poilsis po darbo. I.Kantas

Dorovė, tiesą sakant, yra mokymas ne apie tai, kaip mes turime pasidaryti laimingi, bet apie tai, kaip turime tapti verti laimės. I.Kantas

Dorovė turi būti charakterio pagrindas. I.Kantas

Du dalykai pripildo sielą vis didesnio nustebimo ir pagarbumo, kuo dažniau ir ilgiau mes apie juos samprotaujame; tai - žvaigždžių dangus virš manęs ir dorovinis dėsnis manyje. I.Kantas

Grožis – tai moralinio gėrio simbolis. I.Kantas

Įstatymas, slypintis mumyse, vadinasi sąžinė. Sąžinė iš teisybės yra mūsų poelgių derinimas su šiuo įstatymu. I.Kantas

Kai kalbame apie dorovinę vertybę, mums rūpi ne poelgiai, kuriuos matome, o vidiniai jų principai, kurių nematome. I.Kantas

Kas atsisakė pertekliaus, tas atsisakė nepriteklių. I.Kantas

Kiekviename gamtos moksle esama tiek tiesos, kiek esama matematikos. I.Kantas

Mokslas yra organizuotas žinojimas. Išmintis yra organizuotas gyvenimas. I.Kantas

Pagarba – tai duoklė, kurios mes negalime neatiduoti nuopelnui. I.Kantas

Poelgio grožį pirmiausia lemia tai, kad jis lengvas ir tartum be jokio įtampos. I.Kantas

Polinkis ilsėtis, nieko prieš tai nedirbus, yra tinginystė. I.Kantas

Tai, kas turi kainą, gali būti pakeista kuo nors kitu, kas jam ekvivalentiška, o tai, kas aukščiau bet kurios kainos ir nieko ekvivalentiško jam nėra, turi orumą. I.Kantas

Teisingumas turi nugalėti, net jei dėl to turėtų žūti visi pasaulio nenaudėliai. I.Kantas

Valdovas nėra aukščiau už mokytus vyrus. I.Kantas

Vedybinio gyvenimo jungiama pora turi sudaryti tarsi vieną moralinę asmenybę. I.Kantas

Vienas nuoširdžių ir tyrų džiaugsmų yra poilsis po darbo. I.Kantas