Aplinkybė, kad žmogus gali turėti vaizdinį apie savąjį Aš, be galo iškelia jį virš kitų būtybių, gyvenančių žemėje. – I. Kantas.

 

 
Aš manau, kad Dievas, kurdamas žmogų, kažkur pervertino savo sugebėjimus. – O. Vaildas.

Bet, pasižiūrėję iš arčiau į žmonių užmačias ir siekimus, visur susidursime su jų brangiuoju Aš, kuris visada išlenda į priekį. – I. Kantas.

Būti žmogum – reiškia būti kovotoju. – J. V. Gėtė.

„Čia dvasiai erdvu, šviesu, čia akys regėti gali…“ – Tačiau yra priešinga žmonių padermė, tie žmonės taip pat stovi aukštumoje ir regi plačią panoramą – bet jie žvelgia žemyn. – F. Nyčė.

Dangus viršum žmogaus visuomet apsiniaukdavo tuo smarkiau, juo labiau žmogus imdavo gėdytis žmogaus. – F. Nyčė.

Didieji žmonės – tai žmonijos knygos turinys. – F. Hebelis.

Didžiai liūdintys žmonės išsiduoda, kai būna laimingi: jie čiumpa laimę taip, tarsi iš pavydo norėtų ją nuslėgti ir pasmaugti, – ak, jie pernelyg gerai žino, kad ji pabėgs nuo jų! – F. Nyčė.

Didžiausias žmogaus nuopelnas yra, žinoma, tai, kad jis kuo daugiau apvaldo aplinkybes ir kuo mažiau leidžia joms lemti save. – J. V. Gėtė.

Elkis taip, kad nei savo, nei kieno nors kito asmenyje niekados nenaudotum žmogaus vien kaip priemonės, o visada kaip tikslą. – I. Kantas.

Geriausias linkėjimas žmogui yra linkėjimas būti žmogumi. – Volteras.

Ir didis žmogus – viso labo tik žmogus. – J. V. Gėtė.

Įžymūs žmonės gali būti skirstomi į dvi kategorijas: vienų žmonija nenori pamiršti, kitų – negali. – V. Grzeszczykas.

Jeigu matote žmones tokius, kokie jie yra, su visais jų trūkumais ir ydomis, niekada nepadarysite jų geresnių. Bet jeigu elgiatės su jais kaip su idealiais žmonėmis, pakeliate juos į aukštumą, kurioje norite juos matyti. – J. V. Gėtė.

Jeigu žmogus imsis tyrinėti savo organizmą arba moralinę būseną, tai būtinai suras ligą. – J. V. Gėtė.

„Jis man nepatinka.“ – „Kodėl“ – „Aš iki jo nepriaugau.“ – Ar bent vienas žmogus kada nors taip atsakė? – F. Nyčė.

Kad gyventų vienas, žmogus turi būti arba gyvulys, arba Dievas, – sako Aristotelis. Trūksta trečio atvejo: reikia būti ir vienu, ir kitu – filosofu... – F. Nyčė.

Kaip? Ar žmogus yra tik Dievo klaida? Ar Dievas tik žmogaus klaida? – F. Nyčė.

Kaip pažinti save? Anaiptol ne stebėjimu, o tik veiksmais. Pabandyk atlikti savo priedermę, ir tuoj pat save pažinsi. – J. V. Gėtė.

Kalba apviltasis. – Ieškojau didžių žmonių, o visur radau tik jų idealo beždžiones. – F. Nyčė.

Kalbėdamas kiekvienas žmogus padaro ryškią savo asmenybę ir todėl jis yra nors mažas menininkas. – Vydūnas.

Kas yra žmogus, pradeda aiškėti, kai jį apleidžia talentas, – kai jis nustoja rodyti, ką gali. Talentas – irgi apdaras, apdaras – tai ir slėptuvė. – F. Nyčė.

Kas nenori matyti kito žmogaus didumo, tas itin uoliai ieško, kas jame žema ir paviršutiniška, – ir taip išsiduoda. – F. Nyčė.

Kiekvienam žmogui duota užtektinai jėgų įvykdyti tai, kuo jis yra įsitikinęs. – J. V. Gėtė.

Kiekvienas žmogus turi savo misiją, į kurią yra pašauktas. – J. V. Gėtė.

Kiekvienas žmogus turi savo supratimą apie tai, kas puiku ir malonu; čia galbūt ir glūdi didžiausias dorovinis žmogaus pranašumas, kad jis kiekvienu atskiru atveju randa tiesą, būdamas tarsi jos matas ir dėsnis. – Aristotelis.

Kiekvienas žmogus turi tapti pats sau Kristupu Kolumbu. – Emilis Fagė.

Laikydami priemones tikslu, žmonės nusivilia savimi ir kitais, todėl iš visos jų veiklos nieko neišeina arba išeina priešingai, negu jie siekia. – J. V. Gėtė.

Nebekalbėk visai apie tai, koks turėtų būti geras žmogus, bet pats juo tapk. – M. Aurelijus.

Nebūtina visuomet būti didvyriu, bet privalu visuomet išlikti žmogumi. – J. V. Gėtė.

Negera žmogui likti vienam, ypač dirbti atsiskyrusiam; norinčiam ko nors pasiekti, žmogui reikia dėmesio ir moralinės paramos. – J. V. Gėtė.

Nelaimingas žmogus, kuris nedaro to, ką gali, o imasi to, ko neišmano. – J. V. Gėtė.

Nerasi tokio žmogaus, iš kurio išminčius negalėtų dar ko nors pasimokyti. – J. V. Gėtė.

Niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks yra kurdamas. – Vydūnas.

Pagal vergų moralę blogis kelia baimę; pagal ponų moralę sukelia ir siekia sukelti baimę būtent "geras" žmogus, tuo tarpu "blogas" žmogus sukelia tik panieką. – F. Nyčė.

Pasistenk nebūti žmogumi, kuriam sekasi, verčiau būk vertingu žmogumi. – A. Einšteinas.

Pats vertingiausias žmogus – tas, kuris blaiviai mąsto ir šauniai elgiasi. – Ž. Sand.

Pirmiausia žmonės nori žinoti, kiek jie tau rūpi, o tik po to sužinoti, kiek tu žinai. – James E. Hind.

Protingi žmonės – geriausia enciklopedija. – J. V. Gėtė.

Ribotas garbingas žmogus dažnai kiaurai mato subtiliausių verteivų suktybes. – J. V. Gėtė.

Taikydamasis švelniai sakant, į "angelus", žmogus taip sutrikdė skrandį ir leido apsinešti liežuviui, kad dėl to jam pasidarė atgrasus ne tik džiaugsmas ir gyvulio nekaltybė, bet ir pats gyvenimas neteko skonio. – F. Nyčė.

Tinkamo elgesio kelias arti, bet žmonės jo ieško toli. – Mencijus.

Tik žmonėse žmogus gali pažinti save. – J. V. Gėtė.

Vien tik per kovą nuolatinę žmogus atranda savo aš. – J. V. Gėtė.

Visas žmogaus nuodėmes atperka jo žmogiškumas. – J. V. Gėtė.

Žmogaus elgesys gamtoje – jo sielos veidrodis. – V. Bergas.

Žmogui nepakanka kaupti žinias, reikia mokėti iš jų gauti palūkanas. – J. V. Gėtė.

Žmogui reikia tikslo – ir jis veikiau norės nieko, nei išvis atsisakys norėti. – F. Nyčė.

Žmogui viskas atrodo menka. Tai dėl to, kad jis pats menkas. – J. V. Gėtė.

Žmogus – gamtos tvarinys, jojantis jai ant sprando. – Jeronimas Laucius.

Žmogus gyvena tikrą gyvenimą, jeigu laimingas kitų laime. – J. V. Gėtė.

Žmogus iš tiesų panašus į beždžionę: kuo aukščiau užlipa, tuo labiau matosi plikas užpakalis. – F. Bekonas.

Žmogus mato savo atspindį žmoguje. – Albertas Kamiu.

Žmogus – ne angelas ir ne žvėris, ir nelaimė ta, kad, trokšdamas tapti angelu, jis tampa žvėrimi. – B. Paskalis.

Žmogus – ne daiktas, taigi jis ne tai, ką galima panaudoti tik kaip priemonę: visuose jo poelgiuose jį visada reikia traktuoti kaip tikslą patį savaime. – I. Kantas.

Žmogus nebus laisvas, jeigu nemokės valdyti savęs. – Pitagoras.

Žmogus, nedarantis klaidų, paprastai nedaro nieko. – W. Magee.

Žmogus negali gyventi atsiskyręs, jam reikia bendrauti. – J. V. Gėtė.

Žmogus nei žvėris, nei angelas; jis turi mylėti ne gyvuliškai ir ne platoniškai, o žmogiškai. – V. Belinskis.

Žmogus pažįsta pats save tik tiek, kiek jis pažįsta pasaulį. – J. V. Gėtė.

Žmogus per klystkelius suranda tikrą kelią. – J. V. Gėtė.

Žmogus savo tikėjimu ir drąsa nugali net pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis, bet vos tik pasiduos pačiai menkiausiai abejonei, tuoj žus. – J. V. Gėtė.

Žmogus – tai jo poelgiai. – G. Hėgelis.

Žmogus – tai trupmena, kurios skaitiklis yra tai, kuo žmogus yra, o vardiklis tai, kuo jis įsivaizduoja esąs. Juo didesnis vardiklis, tuo mažesnė trupmena ir, kai vardiklis lygus begalybei, tai trupmena lygi nuliui. – L. Tolstojus.

Žmogus tol klysta, kol gyvena žemėje; bet doras žmogus ir miglotuose siekiuose visada nujaus teisingą kelią, – jį parodo sąžinė. – J. V. Gėtė.

Žmogus turi tikėti, kad nesuprantamus dalykus galima suprasti: kitaip nemąstytų apie juos. – J. V. Gėtė.

Žmogus turi veikti, o jeigu tik veikia, tampa laimingas arba nelaimingas. – Vang Čungas.

Žmogų suformuoja ne tik įgimtos savybės, bet ir įgytos. – J. V. Gėtė.

Žmogų vadina blogu ne dėl to, kad jo poelgiai blogi, o dėl to, kad jie duoda pretekstą manyti, jog jis remiasi blogais principais. – I. Kantas.

Žmonėms būdinga juodinti visa, ko jie jaučiasi nesugebą padaryti. – J. V. Gėtė.

Žmonės bėgtų vienas nuo kito, jei nuolat matytų vienas kitą visiškai tokius, kokie jie yra. – I. Kantas.

Žmonės bijo choleros, bet vynas už ją daug pavojingesnis. – O. Balzakas.

Žmonės, kad ir kokių jie turi trūkumų, labiau už viską verti meilės. – J. V. Gėtė.

Žmonės, kenčiantys dėl trūkumų, ypač dvasios sferoje, dažniausiai apie save sudaro perdėtą nuomonę. Šitaip, atrodo, geradarė gamta visiems, ką ji nuskriaudė savo aukščiausiomis dovanomis, pasiunčia puikybę kaip papildomą resursą, išlyginantį trūkumus. – J. V. Gėtė.

Žmonės stokoja ne jėgų, o valios. – V. Hugo.

Būti žmogumi – reiškia būti atsakingam. – A. de Sent-Egziuperi.

Jeigu žmogus iš tikrųjų nori gyventi – tai medicina bejėgė. – Autorius nežinomas.

Įveikti save ir grįžti prie paties savęs – štai kas yra tikrasis žmogiškumas. Būti ar nebūti žmogišku – priklauso tik nuo mūsų pačių. – Konfucijus.

Jeigu žmogus tvirtas, ryžtingas, paprastas ir neplepus, tai jis jau arti žmogiškumo. – Konfucijus.

Mano tikslas – tiesa, mano padėjėjas – dorovingumas, mano atrama žmogiškumas, mano atokvėpis – menai. – Konfucijus.

Visas žmogaus nuodėmes atperka jo žmogiškumas. – J. V. Gėtė.